Lt / En
Projekto „Pasaulis, kuriame randamės“ garso įrašai internete
2015.11.17
TWWWO Voice Archive – tai augantis garso įrašų archyvas, kuriame galite susipažinti su pokalbiais tarp renginių ciklo Pasaulis, kuriame randamės kuratorių Margaridos Mendes ir Jennifer Teets ir eilės mokslininkų, menininkų ir rašytojų iš įvairių meno ir mokslo sričių. Sukurtas XII Baltijos trienalės kontekste, šis „balso archyvas“ nuo šiol yra prieinamas internetu, o ilgainiai jį turėtų papildyti ir vėlesnių serijos pokalbių įrašai.

Serijoje nagrinėjamos mūsų dienų problemos, kylančios iš materialybės ir kitėjimo istorijos, taip pat – politiškai svarbūs, mūsų pasaulį formuojantys mokslo klausimai. Įkvėptos 1969 m. menininko Jameso Lee Byarso sumanyto ir įgyvendinto „Pasaulio klausimų centro“ (ir daugelio jį sekusių panašių projektų), Margarida Mendes ir Jennifer Teets pabrėžia ne tai, kiek tikslūs ar teisingi gali būti atsakymai, o poreikį kelti klausimus. „Ar galėtumėte pasiūlyti klausimą, kuris, jūsų manymu, yra svarbus jūsų pačių žinojimo raidai?“ – telefonu savo pašnekovų klausė Byarsas. Margaridos Mendes ir Jennifer Teets pokalbių serija siekia atskleisti pašnekovų paskatas ar klausimus tam, kad kiltų daugiau klausimų, o iš jų – dar ir dar daugiau klausimų. Projektu siekiama atverti įvairias žinojimo ir spekuliacijos sritis, visų pirma – aiškinantis dabartinį mūsų santykį gamta, ypatingai užaštrėjusį dėl neordinarios klimato kaitos.

Pirmosiose penkiose įrašų sesijose užfiksuoti pokalbiai su tokiais autoriais kaip Nabil Ahmed, Carolina Caycedo, Cormac Cullinan, Ashlee Cunsolo Willox, Fran Gallardo, Lori Gruen, Clive Hamilton, Stefan Helmreich, Pedro Neves Marques, Barbara Orland, Joana Rafael, Rory Rowan, Jenna Sutela, Paulo Tavares ir Etienne Turpin.

Kiekvieno pokalbio temą diktavo savo įžvalgomis besidalijantys mokslininkai, menininkai ir rašytojai, pakėlę telefono ragelį kiekvienas savo šalyje – ten, kur gyveno ar dirbo tuo metu. Nepaisant to, kad visi šio projekto pokalbiai vyksta telefonu, jie visuomet vyksta viešai; šiai dienai visos „balso archyve“ užfiksuotos sesijos buvo įrašytos viešų renginių metu ŠMC kino salėje.

Žemiau rasite nuorodas į sesijų įrašus ir trumpus jų temų ir pašnekovų pristatymus. Visi pokalbiai vyko anglų kalba.



PROTOTIPINĖ SESIJA:
PASAULIS, KURIAME RANDAMĖS


Pašnekovai: Etienne Turpin, Nabil Ahmed, Rory Rowan
Įrašas: https://archive.org/details/TWWWOPrototype
Įrašo trukmė: 1h 11 min
Pokalbiai įrašyti 2014 m. lapkričio 29 d., sekmadienį, tarp 12 ir 14 val.

„Protitipinę“ sesiją Šiuolaikinio meno centras organizavo giminingos renginių serijos pavadinimu Elemento farmakokinetika, vieno iš ankstyvų XII Baltijos trienalės renginių kontekste kontekste 2014-ųjų lapkritį. Dėmesio centre tąkart buvo mūsų erą išskiriantys globalios klimato kaitos debatai ir platus šios kaitos pasekmių spektras.

Etienne Turpin – filosofas, studijuojantis, kuriantis, kuruojantis ir rašantis apie sudėtingas urbanistines sistemas, politines duomenų ir infrastruktūros ekonomikas, vizualią kultūrą ir estetiką, ir apie Pietryčių Azijos kolonijizmo ir mokslo istoriją. Jis gyvena ir dirba Džakartoje.

Nabil Ahmed yra mokslininkas, rašytojas ir edukatorius. Jis dėsto Londono Metropoliteno universiteto Architektūros mokykloje. Jis yra ir vienas iš garso menui skirtos organizacijos „Call & Response“ įkūrėjų.

Rory Rowan dirba Ciuricho universiteto Geografijos katedroje, kur pastaruoju metu tiria geopolitines ir filosofines Antropoceno ir žemės sistemų vadybos dimensijas. Drauge su su Claudio Minca jis parašė knygą „On Schmitt and Space“, nuolat rašo meno, filosofijos ir politikos temomis tokiems žurnalams ir platformoms kaip „e-Flux“, „Mute“ ir „Society & Space”.



PIRMOJI SESIJA:
FARMAKONAS


Pašnekovai: Barbara Orland, Carolina Caycedo, Pedro Neves Marques
Įrašas: https://archive.org/details/TWWWOsession1
Įrašo trukmė: 1 hr 3 min
Pokalbiai įrašyti 2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienį, tarp 18.30 ir 20 val.

Kūnas ir žemė kaip vaistas ir kaip nuodas. Kaip išvengti šios mūsų laikams būdingos perskyros dabar, kai mūsų santykis su gamta atsidūrė krizėje?

Barbara Orland – mokslo, technologijų ir medicinos istorikė, vyresnioji Bazelio universiteto Farmacijos istorijos muziejaus Šveicarijoje tyrinėtoja. Jos dabartinių tyrinėjimų sritis – gyvybės mokslų bei biomedicinos istorija. Ji tiria mokslines sąvokas, naudojamas aptariant apvaisinimą ir nėštumą, mitybą ir metabolizmą, bei biomedžiagas, tokių kaip kraujas ir pienas.

Carolina Caycedo – menininkė, savo kūryboje tirianti ir taikanti mainus, kaimo ir miesto viešųjų erdvių panaudojimą ir apropriaciją, bendradarbiavimu grįstą kolektyvinį kritinį diskursą. Savo kūryboje ji siekia permąstyti įvairias ekonomines, kultūrines ir socialines vertybes. Drauge su kitais „Ríos Vivos Colombia“ judėjimo nariais ji taip pat tyrinėja hidroelektrinių užtvankų poveikį gamtos ir socialinei geografijai.

Pedro Neves Marques – menininkas ir rašytojas, antologijos apie Antropofagijos judėjimą, antropologiją ir senųjų Brazilijos teritorijoje gyvenusių tautų kosmologijas redaktorius („The Forest and The School / Where to Sit at the Dinner Table“, Archive Books; Akademie der Kunste der Welt, 2015). Jo novelių rinktinę „Integravimosi procesas“ („The Intergration Process“) 2012 m. išleido Altas Projectos leidykla.



ANTROJI SESIJA:
MOLEKULINIS KOLONIALIZMAS MIKROORGANIZMŲ VIEŠPATAVIMO SĄLYGOMIS


Pašnekovai: Stefan Helmreich, Fran Gallardo, Jenna Sutela
Įrašas: https://archive.org/details/TWWWOsession2
Įrašo trukmė: 45 min
Pokalbiai įrašyti 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienį, tarp 18.30 ir 20 val.

Šioje sesijoje bus aiškinamasi, kaip organinių tinklų tyrimas padeda iš naujo apibrėžti biologines skirtis ir naujai suvokti mūsų planetinio masto supratimą. Bangos, purvas ir filtruojantys organizmai, tokie kaip grybai – tai vis pavyzdžiai organinių subjektų, kurie registruoja pokyčius mūsų aplinkoje. Žvelgdamos į mikroorganizmų (kaip labai svarbių agentų, veikiančių gyvenimo sistemų mutacijos ir evoliucijos labui) elgseną, mes siekiame mąstyti molekulinių kartografijų terpėje ir aiškintis jų galimą poveikį biologinėms ir socialinėms struktūroms. Kur yra mūsų mokslinių įrankių, atstovavimo režimų, instrumentalizavimo galimybių ribos, ir kaip visa tai veikia tai, kaip suvokiame gyvybę ar gyvenimą?

Stefan Helmreich – Masačusetso technologijos instituto Eltingo E. Morisono vardo profesorius. Jo tyrimų sritis – biologų, kurie „gyvybę“ laikė viena iš galimų analizės kategorijų, gyvenimai ir darbai.

Fran Gallardo – kultūros mąstytojas, lakios vaizduotės technologas, kurio darbai tyrinėja santykį tarp ekologijos, technologijos ir visuomenės. Šiuo metu jis vadovauja projektui „Nešvari kalba: ragaujant purvą, organizmų (įskaitant ir žmones) tinklai ir post-gamtos politika Temzės žiotyse“.

Jenna Sutela – menininkė ir rašytoja, kurios naujausi projektai tyrinėja santykius ir pertrūkius tarp kūno laiko, technologijos laiko ir giliojo laiko bei tam artimus fenomenus, pvz. biologijos įkvėptą duomenų apdorojimą.



TREČIOJI SESIJA:
KLIMATO KAITA IR GEDULAS


Pašnekovai: Clive Hamilton, Ashlee Cunsolo Willox, Lori Gruen
Pokalbiai įrašyti 2015 m. rugsėjo 9 d., trečiadienį, tarp 13 ir 14.30 val.
Įrašas: https://archive.org/details/TWWWOsession3
Įrašo trukmė: 1h 7 min

Kokie metodai gali padėti perprasti klimato kaitos neigėjų motyvus? Ir – „kita“ sielvarto pusė: kaip psichologiškai prisitaikyti prie stichinių nelaimių padarinių? Šioje sesijoje aptarsime psichologines reakcijas pasaulinio atšilimo eroje – tiek klimato neigėjų pusėje, tiek nukentėjusiųjų, kurie tiesiogiai patyrė gamtinę katastrofą ir kentė jos padarinius. Ko dar galima gedėti, jei ne žmogaus? Ar nežmogiškos būtybės – tai lygiai taip, kaip mes, pažeidžiamos būtybės, gebančios, lygiai kaip ir mes, gedėti? Kokių kolektyvinių politinių veiksmų imamasi šių būtybių labui?

Clive Hamilton yra Kanberos Charleso Sturto universiteto viešosios etikos profesorius, knygos „Requiem for a Species: Why We Resist the Truth About Climate Change?“ („Requiem biologinėms rūšims: kodėl priešinamės tiesai apie klimato kaitą“) autorius.

Ashlee Cunsolo Willox – Sveikų bendruomenių veiksnių tyrimų profesorė (CRC) bei Keip Bretono universiteto Slaugos ir vietinės kultūros studijų docentė, tyrinėjanti klimato kaitą, psichinę sveikatą, vietinės kultūros sveikatą ir kultūros atgimimą bei gamtos gedėjimą.

Lori Gruen – Wesleyano universiteto Konektikute Williamo Griffino vardo profesorė bei Gamtos studijų profesorė. Ji yra viena iš leidinio „Ecofeminism: Feminist Intersections with other Animals and the Earth“ („Ekofeminizmas: feministinės sankirtos su kitais gyvūnais ir Žeme“) redaktorių.



KETVIRTOJI SESIJA:
REZERVO BŪVIAI – NEREGIMŲJŲ REŽIMŲ TEISĖTUMAS


Pašnekovai: Cormac Cullinan, Joana Rafael, Paulo Tavares
Įrašas: https://archive.org/details/TWWWOsession4
Įrašo trukmė: 1h 7 min
Pokalbiai įrašyti 2015 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, tarp 18.30 ir 20 val.

Šios sesijos tema – teisiniai mechanizmai, susiję su vietovių ir išteklių fetišizavimu. Koks jų poveikis debatams dėl nuosavybės, gyvybės bei gyvenimų? Sesijos metu klausiama, kaip klimatologija ir Žemės mokslai veikia tarptautinius santykius ir politikos skaidrumą. Biologinio dominavimo debatų fone bandysime įsivaizduoti naujus veiklos modelius.

Cormac Cullinan – Pietų Afrikos Respublikos gamtosaugos teisininkas, knygos „Wild Law“ („Laukinis įstatymas“) autorius ir aktyvus Pasaulinio susivienijimo dėl gamtos teisių organizacijos narys.

Joana Rafael – architektė ir teoretikė, daktaro laipsnį įgijusi Goldsmite, Londono universitete. Jos darbai aprėpia architektūrinių praktikų ir teorijų disciplinines ribas, mokslo ir technologijų studijas, ekologinį mąstymą ir politinę filosofiją. Dabartiniai jos tyrinėjimų objektai yra Žemės ir architektūros krizės.

Paulo Tavares yra Londone gyvenantis architektas ir urbanistas. Naujausiesi jo projektai skirti prievartos prieš gamtą temai ir tam, kaip ši tema susijusi su ginkluotais konfliktais Gvatemaloje bei Amazonės kolonizavimu karinės diktatūros Brazilijoje metu.

--

Jennifer Teets yra kuratorė, rašytoja ir nepriklausoma tyrėja, šiuo metu dirbanti Paryžiuje. Jos tyrimo ir tekstų metodas naudoja analizės, mokslinių studijų, filosofijos ir fikto-kritikos elementus ir veikia kaip klausimų tramplinas jos kuratorinei praktikai.

Margarida Mendes – tyrėja, kuratorė ir kultūros projektų iniciatorė, gyvenanti ir dirbanti Lisabonoje. Nuo 2009 m. ji vadovauja meno projektų erdvei „The Barber Shop“, kurios rezidencijų ir seminarų programa yra skirta visų pirma menininam ir filosofiniam tyrimui.

XII Baltijos trienalės kuratorė – VIrginija Januškevičiūtė.

Nuotraukos (viršuje) autorius – Andrej Vasilenko.
Kalendorius
Anna-Sophie Berger paskaita „Any Thing Inc.“
Arturo Bumšteino parodos renginių programa
Penkių pasiūlymų Lukiškių aikštės memorialui pristatymas aikštėje ir viešas balsavimas
27-asis aktualios muzikos festivalis „Gaida” Šiuolaikinio meno centre
Kviečiame aplankyti parodas
„Vilniaus energijos“ koncertas
Archyvas