Lt / En
Giedrius Gulbinas. Istorinė distancija teorijoje ir mene
2014.XII.09
2014 m. gruodžio 9 d., antradienį, 18:00 ŠMC skaitykloje

Renginys iš ciklo „Tyrėjai. PhD serija“.

Lietuvos šiuolaikinio meno procesai aktyviai ir gausiai tyrinėti įvairiais rakursais, tačiau absoliuti dauguma šių tyrimų buvo nukreipti į naujų reiškinių fiksavimą ir jų reikšmių analizę bendrame meno praktikų kontekste. Iki šiol nebuvo užduodami klausimai (arba jie figūruoja tik fragmentiškai), susiję su paties pokyčio geneze, t.y. priežastimis, kurios sąlygojo patį pokytį ir kaip sąlygojo.

Literatūros kritikas ir avangardo tyrinėtojas Peteris Bürgeris yra pastebėjęs, kad būtent istorinė distancija leido avangardui suvokti meną kaip instituciją, ir būtent šis suvokimas skiria avangardą nuo modernizmo. Tam tikra prasme, istorinę distanciją, kaip menininko poziciją, galima fiksuoti ir Lietuvos šiuolaikinio meno praktikose. Tai ir Deimanto Narkevičiaus dėmesys netolimai praeičiai (istorinei atminčiai), charakteringas didžiajai daliai jo kūrybos, ir Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ (2012), ir tam tikra prasme Artūro Railos „Lopšys, garantuojantis pragmatišką infantilumą“ (1994). O ar galima kalbėti apie istorinę distanciją jauniausios kartos Lietuvos autorių šiuolaikiniame mene, ir jei taip, tai kokia ta distancija?

Giedrius Gulbinas - VDA menotyros doktorantas. Disertacijos tema „Socialinės problematikos kaita Lietuvos šiuolaikiniame mene nuo XX a. 10-o dešimtmečio“.
Kalendorius
Haruno Farockio filmų retrospektyva | Nepatogus kinas
Susitikimas su meno leidyklos „Primary Information“ įkūrėju Jamesu Hoffu
Leidykla „Circle Books“: prieinamumo politika, archyvų naudojimas ir partnerystė leidyboje
„Žinios iš kažkur kitur“. Kultūros vaidmuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos Europos demokratinėse permainose
Vilniaus galerijų savaitgalis Šiuolaikinio meno centre
Triguba sąmonė: Ciarán Wood video darbų peržiūra
Archyvas