Dalyvauja filmo „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai“ autorė Lina Albrikienė, filmo „Gimę SSRS“ prodiuserė Ieva Bužinskaitė ir instaliacijos „Prisiminimai“ autorius Arnas Anskaitis

„Dingusio miesto slėnis“
Dokumentinis filmas, 6 min. 19 sek., 2011 m.

Autorė: Emilija Škarnulytė
Be dialogų, be titrų

Legendos apie paskendusį Raigardo miestą Lietuvos ir Baltarusijos pasienio zonoje suformavo neįprastą, iškreiptą erdvės ir laiko suvokimą. Slėnis iki šiol kasmet plečiasi, žemės pluta tebegrimzta. Nuo pietrytinio Raigardo šlaito atsiveriančios plačios erdvės primena M. K. Čiurlionio miestus, paskendusius rūke. Nykstantis miestas, jau pradingęs miestas, įsivaizduojamas miestas, peizažai primenantys Stalkerio kelionę į „Zoną“ padeda išgyventi ypatingą patirtį.

Emilijos Škarnulytės komentaras:
Nuo pietrytinio Raigardo šlaito atsiveriančios plačios erdvės man priminė M. K. Čiurlionio tapytus rūkuose skendinčius miestus. Būtent čia M. K. Čiurlionis nutapė savo triptiką „Raigardas“, būtent čia, pasak legendų, slypi paskendęs Raigardo miestas. Tačiau svarbiausia man buvo ne konkreti vieta, o susiformavęs neįprastas, iškreiptas, erdvės ir laiko suvokimas, sužadinantis ypatingą dvasinę būseną. Ši būsena, man siejosi su M. K. Čiurlionio panteistiniu gamtos suvokimu bei vidine šviesa. Norėjau tokią būseną išgyventi pati. Stebėjau, dokumentavau išgyvenimus fotografijose, ieškojau dingusio miesto.

Filmas buvo rodytas:
Galerijoje „Vartai“, Vilniuje, 2011 m.
„Small projects“, Tromse, Norvegijoje, 2012 m.

“Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai”
Eksperimentinis filmas, 3 min. 46 sek., 2009 m.

Autorė: Lina Albrikienė
Kompozitorius: Andrius Grigorjevas
Filmavimo formatas: kino juosta (panaudoti kino kadrai iš Vytenio Imbraso dokumentinio filmo „Lazdynai. Architektų gatvė“, 1974 m.)
Be dialogų, be titrų

Kūrinyje „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai“ menininkė, derindama šiandienos patirtį ir archyvinius gyvenamojo mikrorajono vaizdinius, atkuria praeities paveikslus.

Linos Albrikienės komentaras:
Pamenu Lazdynų kino teatre pirmąjį savo matytą meninį fimą „King Kongas“, pamenu „Žėrutį“ – žaislų parduotuvę su daugybe lėlių, pamenu pirmąją klasę mokykloje, vaikų darželio žaidimų aikštelę, pamenu juokingas kailines kepures, savadarbius laivus, kuriuos laidydavome su broliu Erfurto baseine… Dokumentinis filmas „Lazdynai. Architektų gatvė“, kurio trumpas ištraukas panaudojau savo video darbe, atkūrė labai svarbias akimirkas iš mano vaikystės. Ir visai nesvarbu, kad gimiau dešimčia metų vėliau nei buvo sukurtas šis dokumentinis filmas. Vieni svarbiausių kadrų – vaikų žvilgsniai, kuriuose būtent ir regiu save. Tačiau tai jokiu būdu nėra tik mano vienos autobiografija…

Kūrinys buvo rodytas:
Tarptautiniame videomeno ir šiuolaikinio meno festivalyje „Waterpieces“, galerijoje „NOASS“, Rygoje, Latvijoje, 2009 m.
Kūrinys apdovanotas pagrindiniu prizu („Grand Prix“) Jaunųjų Europos kūrėjų bienalėje, Prancūzijoje, 2011 m. Šiuo metu kūrinys keliauja kartu su bienale po daugybę Europos šalių.

„Gimę SSRS“
Dokumentinis animacinis filmas, Lietuva, Turkija, 7 min., 2011 m.

Režisierė: Simona Žemaitytė
Prodiuserė: Ieva Bužinskaitė
Animatorius: Viktoras Šatunovas
Kompozitorius: Alp Tugan
Kalba: anglų
Titrai: lietuvių k.

Vieną naktį SSRS vaikai nusprendė išsiaiškinti, kas dedasi už jų didelės šalies sienų. Simonos Žemaitytės sukurtoje animacinėje alegorijoje vaikai pastatė stebuklingą laivą iš tikėjimo, meilės bei poezijos. Juo vaikai išplaukė į nepažintus vandenis ieškoti niekur neužrašytų atsakymų.

Simonos Žemaitytės komentaras:
Su kinu gyvenime turėjau nedaug bendra, niekada nesijaučiau esanti režisierė ar lietuviško kino puoselėtoja. Mano atveju filmai yra kažkas, kas prasidėjo nuo žurnalistikos ir baigėsi menu. Tai šios transformacijos vaisius – audiovizualinė pasakojimo forma. Gyvenau skirtingose pasaulio šalyse ir niekada nesijaučiau Rytų europiete, posovietinis produktas. Bet kai statistiškai 80 proc. užsienyje sutiktų žmonių paklausia, ar tavo gimtoji kalba ne rusų, pradedi mąstyti. Tad aš ir mąsčiau…

Filmas buvo rodytas:
Šefildo dokumentinio kino festivalyje, Šefilde, JK, 2011 m.
Festivalyje „Soho Shorts Festival“ (BAFTA dokumentinio kino programoje), Londone, JK, 2011 m.
Tarptautiniame Rygos kino festivalyje „Arsenals“, Rygoje, Latvijoje, 2011 m.
Programoje „Land in focus. Baltic program. Lithuania. New generation of female filmmakers“, 2011 m.
Tarptautiniame Kauno kino festivalyje, Kaune, 2011 m.
Trumpametražių filmų festivalyje „Vilniaus kino šortai“, Vilniuje, 2011 m.
Festivalyje „Kino pavasaris“, Vilniuje, 2012 m.

„Prisiminimai“
Instaliacija: šviesdėžė, filmas

Instaliacijos autorius: Arnas Anskaitis

„Prisiminimai“
Trukmė: 17 min.
Nebylus vaidybinis filmas
Filmo autorius nežinomas
Filmavimo formatas: kino juosta
Titrai: lenkų, lietuvių k.

„Kas nuolat iškyla, tai prisiminimai apie prarastą ankstyvų vaikystės dienų šalį.“

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas vienintelis Vilniuje tarp 1919 ir 1939 m. sukurtas lenkų kino filmas. Juostą „Prisiminimai“ 9-ojo dešimtmečio pradžioje į archyvą atnešė ponia Halina, kuri filme atliko pagrindinį vaidmenį. Tačiau šiandien pagrindinis vaidmuo atitenka tam, kas tuo metu tebuvo fonas įvykiams – Vilniui.

Arno Anskaičio komentaras:
Dėl archyvo aplaidumo įvyko klaida – skaitmeninant filmo dalys buvo sukeistos vietomis ir taip suardyta originali laiko tėkmė.

Instaliacija buvo eksponuota:
Parodoje „21 ketvirtadienis. Summary“, galerijoje „Vartai“, Vilniuje, 2012 m.


Iliustracija
:
Emilija Šikarnulytė, „Dingusio miesto slėnis”, 2011

Informaciją apie visą kino ir videofilmų programą rasite čia