Lt / En
XII Baltijos trienalė
Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė
2014.03.15–2016.06.11
XII Baltijos trienalės paroda Rygoje
2016.05.07–06.11

Organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras (Vilnius) ir „kim?“ šiuolaikinio meno centras (Ryga), bendradarbiaujant su Rygos „Dailes“ teatru
Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė
Architektas: Liudvikas Buklys
Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas
Prodiuserė: Dita Birkenšteina
Logistika: Edgaras Gerasimovičius

Parodoje dalyvauja menininkai: Nick Bastis, Brud, Goda Budvytytė, Liudvikas Buklys, Antanas Gerlikas, Laura Kaminskaitė, Erki Kasemets, Mikko Kuorinki, Marcos Lutyens, Gizela Mickiewicz, Robertas Narkus, The Oceans Academy of Arts, Valdas Ozarinskas, Viktorija Rybakova, Bianka Rolando, Vitalijus Strigunkovas, Ola Vasiljeva, Pasaulis, kuriame randamės (Jennifer Teets ir Margarida Mendes)

Atidarymas: gegužės 7 d., šeštadienį, nuo 16 iki 17.30 val.

Paroda veikia Rygos „Dailes“ teatro fojė (Brīvības g. 75) nuo gegužės 7 d. iki birželio 11 d. teatre vyksiančių spektaklių metu ir valandą iki jiems prasidedant. Teatro repertuarą rasite čia: www.dailesteatris.lv

Parodą lydi renginių ir peržiūrų programa
www.xiibaltijostrienale.cc

Ši paroda – tai XII Baltijos trienalės*, 2015 metų rugsėjo 4 dieną atidarytos Šiuolaikinio meno centre, atkartojimas naujoje vietoje, kuri, nepaisant kai kurių akivaizdžių skirtumų, primena originalią jos eksponavimo erdvę. Lygiai kaip ŠMC pastatas Vilniuje, Rygos „Dailes“ teatras tuomet sovietinės Pabaltijo sostinės centre iškilo apie aštuntąjį XX amžiaus dešimtmetį kaip atsakas į poreikį pristatyti publikai naujausius meno kūrinius. Ir lygiai kaip ir ŠMC, teatras daugiau ar mažiau tarnauja šiam tikslui iki šiol, nepaisant to, kad abi institucijos yra organizavę ir tiesiogiai su juo nesusijusius renginius, tokius kaip, pavyzdžiui, automobilių šou. Baltijos trienalė Rygoje taip pat bus daugiau ar mažiau tokia pati**, kokia buvo Vilniuje.

Baltijos trienalė pirmąkart buvo surengta Vilniuje 1979-aisiais kaip periodiškai organizuojama naujo, nonkoformizmo dvasioje sukurto Lietuvos ir, vėliau, Baltijos šalių meno paroda. Nuo to laiko surengtos vienuolika Baltijos trienalės laidų pavertė trienalę vienu didžiausių šiuolaikinio meno festivalių Šiaurės Europoje. Daugiausia pristatanti jaunų menininkų kūrybą, Baltijos trienalė pastaruoju metu atskleidžia platų tiek Baltijos, tiek kitų šalių menininkų ir kūrybos spektrą.


* TAI, KAS ŠIANDIEN MENO KŪRINYS, RYTOJ JAU GALI BŪTI KAŽKAS KITA – šiemetinės Baltijos trienalės mintys sukasi aplink šį sakinį, pasiskolintą iš interviu su menininku Davidu Bernsteinu. Mintis nėra nauja: tai, kaip suvokiame meno kūrinį ir ko iš jo tikimės, nuolat keičiasi. Dalykai užsimiršta, užsinarplioja ir, žiūrėk, kažkas jau žiūri ne į tą tūbos galą ar pučia ne į tą paveikslo pusę. Tiesa, kartais ši painiava nėra betikslė, o gal net ir visai ne painiava: tai, kas yra, suyra, daina tampa nuotaika, skulptūra – modeliu, o piešinys – raide. Apie ką tuomet geriau kalbėti, apie meno naudą ar meną panaudoti? O galbūt meną galėtume palikti ir visiškai nuošaly? Pabandykim sužinoti.

Dvyliktoji trienalė daugiau dėmesio, nei ankstesniosios, skiria Baltijos temai – tiek geografiniam regionui, tiek jo kultūrai, tiek jūrai. Tai tarpdisciplininis renginys, kuriam savotiškame jo paties moto („Tai, kas šiandien meno kūrinys...“) labiausiai įdomi paskutinioji jo dalis – „kažkas kita“. Tarp temų, kurios skleidžiasi parodoje – įtaka, mainai, materialumas, poveikis. Greta šešias savaites veikiančios parodos paraleliai bus rengiami pokalbiai, pristatymai, paskaitos, pamokos ir koncertai – daugybė progų susitikti ŠMC ir kitose erdvėse.

– Ištrauka iš originalaus pranešimo spaudai; visą pranešimo tekstą rasite čia: http://cac.lt/lt/exhibitions/past/15/7680


** „Kaip klonuoti mamutą: nykimo procesų apgręžimo mokslas“ („How to Clone a Mammoth: The Science of De-Extinction“) – tai Beth Shapiro knyga, kurioje ši mokslininkė teigia, jog klonuoti mamutą yra praktiškai neįmanoma, nes dėl šalčio, šviesos ir bakterijų genomų sekoms padarytos žalos iki šiol nepasisekė rasti nė vienos gyvos mamuto ląstelės, tad nėra jokios galimybės perskaityti visą, nesužalotą genomo seką.

Tad idėja iš esmės yra ne klonuoti mamutą, o taikant naujausias genomo redagavimo technologijas laboratorijos sąlygomis suredaguoti dramblio ląstelės genomo seką, kai kuriuos dramblio genomo elementus pakeičiant mamuto sekų versijomis, tokiu būdu siekiant, jog dramblys elgtųsi ir atrodytų labiau kaip mamutas nei kaip dramblys. Galutinis šio proceso tikslas turėtų būti prarasto tundros ekosistemos produktyvumo atkūrimas. Tik tai nėra nei klonavimas, nei, atsargiau vartojant žodžius, atkūrimas. „Mamutų ir dramblių genomai yra 99-iais nuošimčiais identiški. Jei kalbama apie keleto genų pakeitimą tam, kad jie geriau pakeltų šaltas oro sąlygas, manau, tai reiškia dramblių rūšies išsaugojimą.“

Teigia Beth Shapiro

– Ištrauka iš Valentino Klimašausko teksto „Kaip klonuoti mamutą (trimis balsais ir su žvejams būdingu hiperbolizavimu) arba Nykimo procesų apgręžimo mokslas paspaudimų ekonomikoje“, kuris, lygiai kaip ir Vilniuje, bus skaitomas parodos atidarymo dieną 16 val.



Parodą remia: Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Valstybinis kultūros kapitalo fondas, Rygos miesto taryba, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „FRAME“ – Suomijos vizualusis menas, Boriso ir Inaros Teterevų fondas, „VKN“, „BIRZĪ“, „Valmiermuizas alus“, „Gardu Muti“, „Rīgas Laiks“, „Delfi“.

Padėkos: „LETO gallery”, Varšuva, „MuKHA”, Antverpenas, „Vleeshal”, Midelburgas, „Gasparo restoranas”, Vilnius, „Irve”, Ryga, „Baltijos paviljonas” , Madara Bārtule, Māris Bišofs, Neringa Bumblienė, Vytenis Burokas, Renata Dubinskaitė, Ieva Dzintare, Giedrė Genevičiūtė, Kaspars Groševs, Tomas Grunskis, Yi-Ping Hou, Kristiāna Kārkliņa, Vsevolod Kovalevskij, Gintaras Kuginys, Andris Landaus, Harita Maniņa, Mindaugas Masaitis, Salomėja Marcinkevičiūtė, Nicholas Matranga, Dmitrij Matvejev, Renata Mikailionytė, Viktoras Musteikis, Elena Ozarinskaitė, Barbara Prada, Bartoš Polonski, Dairis Putniņš, Lukas Revinskas, Rimas Revinskas, Klinta Roga, Indra Rubene-Vilipsone, Urtė Milda Širvinskaitė, Eglė Trimailovaitė, Gintautas Trimakas



Image and video hosting by TinyPic

Milijonas linijų. XII Baltijos trienalės paroda Krokuvoje
2015.11.26–2016.01.31

Paroda atidaroma lapkričio 25 d., trečiadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno galerijoje „Bunkier Sztuki“, Krokuva
www.bunkier.art.pl

Kuratorės: Virginija Januškevičiūtė ir Aneta Rostkowska
Parodos architektas: Mateusz Okoński
Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas

Parodoje dalyvauja: Wojciech Bąkowski, Nick Bastis and Darius Mikšys, David Bernstein and Styrmir Örn Guðmundsson, Māris Bišofs, Brud, Magda Buczek, Marek Chlanda, Beth Collar, Valentina Desideri and Céline Condorelli, Dina Danish, Kipras Dubauskas, Michał Gayer, gerlach en koop, Antanas Gerlikas, Łukasz Jastrubczak, Laura Kaminskaitė, Erki Kasemets, Yazan Khalili, Mikko Kuorinki, Žilvinas Landzbergas, Marcos Lutyens, Robertas Narkus, Rosalind Nashashibi, Bianka Rolando, Viktorija Rybakova, Algirdas Šeškus, Jay Tan, Nomeda ir Gediminas Urbonas.

Šiuolaikinio meno galerijos „Bunkier Sztuki“ (Krokuva) ir Šiuolaikinio meno centro (Vilnius) organizuojama paroda „Milijonas linijų“ yra viena iš XII Baltijos trienalės parodų, pasklidusių laike ir erdvėje per porą metų ir kelias šalis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Trienalė vadovaujasi savotišku moto, pasiskolintu iš interviu su menininku Davidu Bernsteinu: „tai, kas šiandien meno kūrinys, rytoj jau gali būti kažkas kita“. Krokuvos parodoje kelio link to „kažko kito“ – neaprėpiamo dar nežinomų galimybių lauko – ieškoma pasitelkus ĮSIVAIZDUOJAMYBĖS idėją.

Parodos pavadinimas yra citata iš britų rašytojo China’os Mieville’o novelės „Smulkmenos“ (Details, 2002 m.). Novelėje pasakojama apie moterį, kuri bet kokiame atsitiktiniame brūkšnyje, įtrūkime, abstrakčiame ornamente ar šešėlyje prieš savo valią regi keistus, gasdinančius pavidalus. Ponia Miller – taip novelėje ją vadina pasakotojas, kaiminystėje gyvenantis berniukas – atrodo įkliuvusi į „smulkmenų“ spąstus: baimės užvaldyta vaizduotė be paliovos gena jos mintis vis ta pačia kryptimi. Įbauginta „smulkmenų“, ponia Miller niekada neina iš namų ir dažo jų sienas baltai, kad šios liktų idealiai lygios. Pasaulis už tų sienų – gatvė arba, dar blogiau, kviečių laukas – jai yra nepakeliamas vaizdas, portalas, iš kurio per „milijoną velnio pamestų briaunų briaunelių, milijoną linijų“ veržiasi kita tikrovė. Nepaisant gausių ją lankančių vizijų, pasakojimą apie ponią Miller galima perskaityti kaip istoriją apie vaizduotę, užvaldytą išorinių jėgų, – kitaip tariant, apie visišką vaizduotės stoką.

Įsivaizduojamybės sfera – sritis, kuri aktyviai terpiasi į „tikrovę“ ir ją keičia, – lietuvio filosofo Kristupo Saboliaus tyrimo objektas. Savo kūryboje jis neretai atsispiria minties, kad įsigalėjus dėmesio ekonomikai dabartinėje mūsų visuomenėje sąmonės laikas yra virtęs preke (šią mintį plėtoja ir kiti autoriai, kaip antai Bernardas Stiegleris). Kitas jo tekstų leitmotyvas – perspėjimas apie pavojų įkliūti į kieno kito sapną, ypač jei jis pagamintas „sapnų fabrike“ (dream factory) – reklamos, pramogų, net kultūros industrijoje. Nes „sapnų fabrikai“, pasak Saboliaus, „diegia supratimo stereotipus ir sinchronizuoja tapatybes ne pagal tai, kas mes esame, o pagal tai, apie ką svajojame“. O kiek sinchronizuotis, standartizuotis yra būtina?

Tačiau nepailstamai sienas balinančią ponią Miller galima būtų laikyti ne tik žmogumi, praradusiu savastį, bet ir alegorine meno „baltojo kubo“ sergėtoja; šis parodinės erdvės tipas istoriškai buvo sukurtas tam, kad idealiai atskleistų menininkų intencijas, tačiau gali padėti laisvai skleistis ir žiūrovo vaizduotei. O anot Saboliaus, įsivaizduojamybės įsiveržimas, nepasait „sapnų fabriko“ keliamų pavojų, yra būtinas kaitos veiksnys. Tokių idėju vedina, ši paroda – ir, tikimės, jos patirtis – yra savotiškas pratimas mokytis (ir atprasti) savo pačių idėjas priimti asmeniškai ir svajoti drauge su kitais.

Parodos proga išleista knyga yra pirmas didesnės apimties Kristupo Saboliaus vertimas į lenkų ir anglų kalbas.

Paroda yra projekto „Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas 2015“ renginių programos dalis.
Parodą remia Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, FRAME – Suomijos vizualusis menas ir Mondriaan fondas.

Iliustracija: Krokuvos gatvė, Vilnius
www.xiibaltijostrienale.cc



Image and video hosting by TinyPic

XII Baltijos trienalės paroda Šiuolaikinio meno centre
2015.09.04–10.18

Atidarymas: 2015 m. rugsėjo 4 d., penktadienį, 18:00
Spaudos diena: 2015 m. rugsėjo 9 d., trečiadienį,12:00–20:00 arba atskiru susitarimu

TAI, KAS ŠIANDIEN MENO KŪRINYS, RYTOJ JAU GALI BŪTI KAŽKAS KITA – šiemetinės Baltijos trienalės mintys sukasi aplink šį sakinį, pasiskolintą iš interviu su menininku Davidu Bernsteinu. Mintis nėra nauja: tai, kaip suvokiame meno kūrinį ir ko iš jo tikimės, nuolat keičiasi. Dalykai užsimiršta, užsinarplioja ir, žiūrėk, kažkas jau žiūri ne į tą tūbos galą ar pučia ne į tą paveikslo pusę. Tiesa, kartais ši painiava nėra betikslė, o gal net ir visai ne painiava: tai, kas yra, suyra, daina tampa nuotaika, skulptūra – modeliu, o piešinys – raide. Apie ką tuomet geriau kalbėti, apie meno naudą ar meną panaudoti? O galbūt meną galėtume palikti ir visiškai nuošaly? Pabandykim sužinoti.

Dvyliktoji trienalė daugiau dėmesio, nei ankstesniosios, skiria Baltijos temai – tiek geografiniam regionui, tiek jo kultūrai, tiek jūrai. Tai tarpdisciplininis renginys, kuriam savotiškame jo paties moto („Tai, kas šiandien meno kūrinys...“) labiausiai įdomi paskutinioji jo dalis – „kažkas kita“. Tarp temų, kurios skleižiasi parodoje – įtaka, mainai, materialumas, poveikis. Greta šešias savaites veikiančios parodos paraleliai bus rengiami pokalbiai, pristatymai, paskaitos, pamokos ir koncertai – daugybė progų susitikti ŠMC ir kitose erdvėse.

Parodos gidas
Parodos žemėlapis
Parodos gidą ir žemėlapį nemokamai gausite apsilankę parodoje.


Parodos dalyviai:
Wojciech Bąkowski
„Baltijos paviljonas“
Nick Bastis ir Darius Mikšys
„Brud“
Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova
Kipras Dubauskas
gerlach en koop
Kaspars Groševs ir Ieva Kraule
Łukasz Jastrubczak
Erki Kasemets
Antanas Gerlikas
Mikko Kuorinki
Marcos Lutyens
Gizela Mickiewicz
Robertas Narkus
„The Oceans Academy of Arts“
Gerda Paliušytė
„Pasaulis, kuriame randamės“ (Margarida Mendes ir Jennifer Teets)
Mark Raidpere
Zofia Rydet
Bianka Rolando
Vitalijus Strigunkovas
Jay Tan
Nomeda ir Gediminas Urbonai

Papildomai vien tik renginių programoje savo projektus pristato Perrine Baillieux, „Post Brothers“, Adam Kleinman ir Valentinas Klimašauskas. Informaciją apie nuolat atnaujinamą renginių programą galite sekti šiame tinklapyje. ŠMC knygų lentynose liks Chris Kraus ir Hedi El Khoti bei „Post Brothers“ kuruoti rinkiniai.

Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė
Architektūra: Andreas Angelidakis
Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas su Maris Bišofs

Trienalės atidarymui išleistame parodos gide publikuojami Ievos Kraulės, Biankos Rolando, Jay Tan, Annickos Kleizen, Davido Bernsteino, Anderso Kreugerio, J.G. Ballardo, Algirdo Šeškaus tekstai ir fragmentas iš Nicko Bastiso, Dariaus Mikšio ir kuratorės pokalbio, moderuoto Shamos Khannos.


Keletas raktažodžių:

MURMESYS
MODELIS
MĖNULIS
SESERYS
POROS
ŠVENTOVĖ
ŠVIETIMAS
KAIP BUVĘ
PASKIRTIES KEITIMAS
KLIMATO KAITA
MIKROORGANIZMAI
BIOMORFAS
NENUOTAIKA
DALELYTĖ
PLASTIKAS
PROTOTIPAS
BALSAS
BALTIJA
SEILĖS
MIGLA
FARMAKONAS
VĖL PLASTIKAS
LAUKIASI
BUTOH
SPALVOS
KURSAI
BALLARDAS
ONYX
ŠVENTIEJI MOTORAI
OCEANS ACADEMY OF ARTS
BALTXPLOATACIJA
MASTELIAI
VALIUTOS
BEGALĖ
GEDULAS
IŠRADIMŲ RŪMAI
PRAKTIŠKUMAS
OPERACINĖ SISTEMA
BANGOS
DABAR


Pilotiniai dvyliktosios Baltijos trienalės projektai prasidėjo 2014 metais renginiais ŠMC darbuotojų virtuvėje, semestrą trukusiu tarpdisciplininiu seminaru Vilniaus dailės akademijoje (abu šie projektai kuruoti drauge su Aurime Aleksandravičiūte ir Jonu Žakaičiu), dueto Dexter Sinister sudaryta paroda „NebaigtO kūriniO“ ir paskaita-užkalbėjimu „Paskutinio dūžiO“ bei grupine paroda „Prototipai“. Trienalei spalio 18 dieną užsidarius Vilniuje sekančios jos versijos bus pristatytos „Bunkier Sztuki“ šiuolaikinio meno centre Krokuvoje (2015 m. lapkričio 25 – 2016 m. sausio 31 d., kuruojama drauge su Aneta Rostkowska) ir „kim?“ šiuolaikinio meno centre Rygoje (2016 m. kovo 18 – gegužės 8 d.). Projektas baigsis susitikimu-stovykla vienoje iš Estijos salų Baltijos jūroje 2016-ųjų metų vasarą.

XII Baltijos trienalės tinklapis: xiibaltictriennial.cc
XII Baltijos trienalės Facebook paskyra: www.facebook.com/XIIBaltic

Daugiau informacijos teiraukitės adresu info@cac.lt.


Partneriai:
Vilniaus dailės akademija
Lenkijos institutas Vilniuje
Lietuvos kultūros institutas
„kim?“ šiuolaikinio meno centras, Ryga
Kauno technologijos universitetas
„Baltic Champs“

Rėmėjai:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos kultūros taryba
OCA: Norvegijos šiuolaikinio meno biuras
Danų meno fondas
Mondriaan fondas
Latvijos valstybinis kultūros fondas
Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje
Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programa
VšĮ „Nemuno žiedas“

Informaciniai rėmėjai:
„Moteris“
„Lietuvos rytas“
„The Baltic Notebooks of Anthony Blunt“
„The Baltic Times“
„Doxa.lt“
„Artnews.lt“
„Echogonewrong.com“
„Lamų slėnis“
"Voxart.lt"

Trienalės viešbutis: „Comfort Hotel LT“
Trienalės rezidencija: Nidos meno kolonija

Ačiū visiems XII Baltijos trienalės dalyviams – buvusiems, dabartiniams ir būsimiems, bei ŠMC direktoriui Kęstučiuis Kuizinui, ŠMF koordinatoriams Neringai Bumblienei (administravimas), Edgarui Gerasimovičiui ir Vaidui Gecevičiui (produkcija ir logistika), Julijai Fominai (parodos gidas), ŠMC techninei komandai – Mindaugui Masaičiui, Viktorui Musteikiui, Ilonai Virzinkevič, Nerijui Mačiulaičiui, Almantui Lukoševičiui, Ivanui Vilkoicui, Vsevolodui Kovalevskiui (video ir renginiai), Rūtai Junevičiūtei (ŠMC skaitykla), ŠMC edukatorių komandai – Audriui Pociui ir Rūtenei Merkliopaitei, ŠMC viešųjų ryšių specialistėms Eglei Trimalovaitei ir Renatai Dubinskaitei, ŠMC dizainerui Jurgiui Griškevičiui; Aurimei Aleksandravičiūtei; Mariai Arusoo; Marijui Bakui; Dionizui Bajarūnui; Aidui Balčaičiui; Gretai Baltrušaitytei; Antanui Barauskui; Ewai Borysiewicz; Sebastianui Chichockiui; „Dexter Sinister“; Justinui Dudėnui; Chrisui Fitzpatrickui; Kiprui Garlai; Jurgiui Garmusui; Auridui Gajauskui; Antanui Gerlikui; Catherine Hemelryk; Ignalinos atominei elektrinei; Rūtai Junevičiūtei; Laurai Kaminskaitei; Jonui Karaliui; Daliui Keršiui; Žygimantui Kudirkai; Leto galerijai (Varšuva); Justei Lučinskaitei; Raimundui Malašauskui; Salomėjai Marcinkevičiūtei; Kęstučiui Montvidui; Elenai Narbutaitei; Zanei Onckulei; Helenai Papadopoulus; Pauliui Pilipavičiui; Rebekai Põldsam; Karolinai Rimkutei; Eglei Rindzevičiūtei; Anetai Rostkowskai; „Rupert“; Ingai Siderevičiūtei; Robertui Snowdenui; Gediminui Stoškui; Erikui Thys; Ryčiui Urbanskui; Julijonui Urbonui; Zofios Rydet fondui; Magdalenai Ziolkowskai; Skirmantui Zygmantui; Justinai Zubei; Jonui Žakaičiui; Žemės gelmių informacijos centrui; ir Algirdui Šeškui už šiuos žodžius: „Ne, negali. Jei kažkas yra meno kūrinys dabar, bus juo ir visada“.







---


Pilotinė programa

Image and video hosting by TinyPic

Prototipai

Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė

2014.10.17 – 2015.01.25


„Prototipai“ – pilotinis XII Baltijos trienalės projektas, susidedantis iš keleto renginių, leidinių ir parodos ŠMC antrojo aukšto fasado lange – ten, kur iki šiol buvo įsikūrusi dalis ŠMC darbuotojų komandos. Daugelį metų šio kabineto duris varstę parodų lankytojai, ieškodavę už jų parodų pratęsimo, vietoj įprastinių durų šįkart ras naujas, kurias sukūrė Viktorija Rybakova, o už jų – Vilniaus senamiesčio panoramą, Maris Bišofs ir Antano Gerliko piešinius ir Piotro Bosackio filmą „Drakula“. 2014 metų gruodį sienos, kurioje sukasi naujosios durys, nebeliks, o pačios durys būsimose parodose virs keturšone širma. Jei įvairiausi instrumentai ar įrenginiai karts nuo karto pavadinami „tikrais meno kūriniais“, paroda „Prototipai“ apgręžia šią formulę ir klausia, ar šiuolaikinio meno kūriniai negalėtų būti instrumentais, modeliais ir konceptualiais įrankiais ką nors nuveikti ne meno kontekste. Paroda tęsiasi ir už ŠMC ribų – Salomėjos Neries gimnazijoje, kur bus įkurta Liudviko Buklio instaliacija. Menininko sukurtas švieslentes galima pamatyti boluojant koridoriuose pro mokyklos langus arba, iš arčiau, po spalio 17 d. užėjus į gimnaziją antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16:00 iki 17:00.

Pirmasis parodos renginys – performatyvi „Post Brothers“ paskaita „The Hole Idea“, kurioje tyrinėjamos mobilaus plyšio kaip konceptualaus, iš animacijos pasaulio pasiskolinto instrumento savybės – numatytas spalio 17 d. 19:00 ŠMC kino salėje.

Parodos „Prototipai“ renginių programą tęsia ŠMC ir Prancūzijoje gyvenančios kuratorės ir rašytojos Jennifer Teets renginių serija „Elemento farmakokinetika“, vyksianti lapkričio 8–9 ir 28–29 dienomis. Tai du skaitymų, diskusijų, paskaitų ir ekskursijų savaitgaliai, kurių metu bus siekiama suformuoti savitą požiūrį į naująsias materializmo teorijas ir klimato pokyčius, o tuo pačiu – ir į atliekas ir skysčius, tiek žmogaus kūno, tiek mašinų. Šie susitikimai suteikia eilę galimybių tyrinėti naujus mąstymo apie materiją (ir mąstymo per materiją) būdus, jų privalumus bei trūkumus.

Susitikimuose dalyvaus projekto „Elemento farmakokinetika“ svečiai – menotyrininkė, kultūros mokslų daktarė Eglė Rindzevičiūtė ir Londone gyvenantis meno istorikas, kultūros kritikas TJ Demos, šiuo metu rengiantis monografiją meno ir ekologijos sąlyčio tema.

Parodos „Prototipai“ ir Trienalės renginių programą sekite ŠMC tinklapyje. Didžioji XII Baltijos trienalės paroda atsidarys Šiuolaikinio meno centre 2015-ųjų metų rudenį.


PARODOJE

Maris Bišofs, Rygoje gyvenantis dailininkas ir iliustratorius, parodai sukūrė seriją piešinių, remdamasis dviem trumpomis ištraukomis iš menininko Davido Bernsteino interviu: „Performansas man yra susijęs su bėgančio laiko ir gyvenimo tėkmės atpažinimu visame kame. (...) Visgi ateityje mūsų požiūris į meną ko gero pasikeis taip, kaip šiuo metu dar negalime nei numatyti. Ir viskas, ką dabar žinome apie vieną ar kitą kūrinį, kažkada bus pamiršta, asimiliuota ar suprantama visai naujai”.

*

Nors Piotr Bosacki, filmo „Drakula“ autorius, primygtinai teigia, kad tai komedija, šiame filme glūdi bandymas paaiškinti, kaip veikia pasaulis. Filme pristatoma „žmogaus forma“ ir juslės, kurioms paaiškinti pasitelkiamos fizikos, chemijos ir biologijos žinios pramaišiui su filmo autoriaus asmeniniais pastebėjimais ir anekdotais iš jo patirties.

*

Parodoje rasite vieną iš naujausios Antano Gerliko serijos piešinių. Pasak menininko, šioje serijoje naudodamas išskirtinai štrichą – pagrindinį akademinio piešimo elementą – jis siekia patirti meistrystės fenomeną, bet padaryti tai atsisakant meistrystei būdingų disciplinų. Tad – jokios šviesotamsos, antikinių skulptūrų gipso kopijų, jokio vaizdavimo, nebent sujauktuose štricho ruožuose pati akis ima kurti pavidalus. Menininko ranką veda noras atpažinti momentą, kai estetika ir gestas sutampa, piešinio charakteris pasikeičia, akimirka pakeičia visumą.

*

Švieslentės, kurios sudaro Liudviko Buklio instaliaciją Salomėjos Nėries gimnazijoje – tai lauko iškabos, reklamuojančios vieną iš Vilniaus avalynės parduotuvių, replikos. Elementarios kaip mokyklos mokslo programa, abstrakčios ir žaismingos, išdėstytos mokyklos koridoriuose jos jungia mokinių žingsnius ir architektūrinį pastato žingsnį; taip pat – mokyklą ir gatvę už jos langų bei kitą gatvę vos už poros kvartalų, kurioje kabo „originali“ švieslentė. Simboliškai jos jungia ir mokyklą ir ją baigus laukiančius užsiėmimus.


Iliustracija: Liudviko Buklio instaliacijos Salomėjos Neries gimnazijoje fragmentas. Fotografas Andrej Vasilenko.



Image and video hosting by TinyPic

„PaskutiniO dūžio“ – dvipusė PASKAITA-UŽKALBĖJIMAS, kurį duetas „Dexter Sinister“ parašė specialiai tam, kad iškviestų prieš metus netyčia praleisto vakarėlio dvasią
2014.VI.21

Laukiame jūsų nuo 22:30 val.
Pradžia – LYGIAI 23 val.


Lygiai prieš metus kaip Lietuvos „garbės piliečiai“
Buvome pakviesti į parodą Venecijos bienalėje –
Jungtinį Kipro ir Lietuvos paviljoną, pavadintą „Oo“ arba „oO“,
Iš kurios pusės pažiūrėsi (iš kurios pusės pažiūrėsi).

Kuruojama Raimundo Malašausko, paroda vyko brutalistiniame
Monumentalių formų „Palasport“, sporto žaidynių komplekse,
Kurio pagrindinę – krepšinio – salę iš abiejų pusių supo,
Lyg kariuomenės flangai, aukštos betono tribūnos.

Tąkart sumanėme „užgrobti“ dvi skaitmenines švieslentes,
Žvelgiančias viena į kitą iš priešingų salės kraštų (nors niekada neaprėpiamų vienu žvilgsniu)
Ir paversti jas laikrodžiais, kurie rodytų laiką ne įprastais dešimtainiais skaičiais,
Bet vos dviem simboliais – didžiosiomis „O“ ir mažosiomis „o“.

Išsiuntėmė laišką su instrukcijomis švieslenčių gamintojui, kad šis
Pagamintų mikroschemą, kuri leistų pakeisti švieslenčių paskirtį
Ir suprogramuotų sistemą taip, kad ji rodytų šį sutrikusį laiką,
Ir pavadinome kūrinį „Nebaigto kūrinio“, kad galėtume jį tęsti...

PDF


Dexter Sinister. Nebaigto kūriniO
Atidarymas penktadienį, birželio 20 d. 18 val.


Paroda, kurią sudarė Dexter Sinister ir kurios eksponatai vienaip ar kitaip iškreipia laiko ir erdvės parametrus

2014.06.20–08.17

Kūriniai parodoje:

1. Kazimir Malevich, Seserys, 1910, aliejus ant drobės. Ačiū Rūtenei Merkliopaitei ir Perrine Bailleux.
2. Bruno Munari, Tetracono (Tetrakonusas), 1965, multiplis. Privati kolekcija. Kiekvienas konusas sukasi skirtingu greičiu ir visi drauge per 18 minučių pakeičia spalvą iš raudonos į žalią.
3. Alighiero e Boetti, Contatore (Skaitiklis), 1967, multiplis. Privati kolekcija.
4. Giuseppe Penone, Progetto per Rovesciare i propri occhi (Išvirkščios akys), 1970, nespalvotų nuotraukų fotokoliažas (selenu tonuotas sidabro atspaudas ant bariu padengto fotopopieriaus). Privati kolekcija.

5. Laikrodžio sistemos diagrama iš J.Jesperseno ir J.Fitz-Randolfo knygos „Nuo saulės iki atominių laikrodžių“, 1977, šilkografija ant sienos.
6. Muriel Cooper, Autoportretas su Polaroid SX-70, apie 1982, videokadras, atspaustas „Visible Language Workshop“ kursuose, MIT. Masačusetso Meno ir dizaino koledžo archyvas.
7. Stephen Willats, Pasaulis toks, koks yra, ir toks, koks galėtų būti, 2006, fotoatspaudas ant aliuminio. Menininko ir „Victoria Miro“ galerijos Londone nuosavybė.
8. Kazys Varnelis, Paskutinis šūvis, 2007–2008, aliejus ant drobės. Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcija.

9. Nuotrauka Ryano Ganderio multiplio Paralelinės kortos (standartinė kortų malka su kortų reikšmėmis atspaustomis abiejose kortų pusėse) instrukcijų reverse, 2009.
10. Dexter Sinister, Naivioji aibių teorija, 2009, band. atspaudas.
11. Dexter Sinister, Laikrodžio skenas 1200 dpi, 2010, atvirutė.
12. Dexter Sinister pagal Albrechtą Dürerį, Mirtis ir landsknechtas, 1510, reprodukuota „Bulletins of The Serving Library“ pirmojo numerio galiniame viršelyje 2011 m.

13. Dexter Sinister, MTDBT2F glifas, 2011, „Meta-The-Difference-Between-The-Two-Font“ šrifto raidžių sudėtinis atspaudas risografu.
14. Raimundas Malašauskas, Fotofinišas, 2011, holograma.
15. Dexter Sinister ir Erik Wysocan, „Wyoscan 0.5 Hz“ laikrodis, 2013, „Helmos“ perdirbtas „Casio“ laikrodis.
16. Dexter Sinister, „Wyoscan 0.5 Hz“ laikrodžio reklama, 2013, skaitmeninis atspaudas. Jasono Fulfordo nuotrauka.

17. Mikroschema, naudota perprogramuojant švieslentes „Palasport“ Venecijoje, Dexter Sinister kontribucija Kipro ir Lietuvos paviljonui „oO/Oo“ Venecijos bienalėje 2013 m.
18. Dexter Sinister, Nebaigto kūrinio, 2013. Roberto Narkaus nuotrauka iš Kipro ir Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje.
19. Dexter Sinister, Plakatas begalinei saulėgrįžai, 2013, 35 mm skaidrė, šviesa.
20. „Tikras veidrodis“, gamintojas – „True Mirror Company“, 2014.

21. Dexter Sinister, Letter & Spirit (Raidė ir dvasia) plakatas, 2014, šilkografinis atspaudas.
22. Dexter Sinister, Letter & Spirit (Raidė ir dvasia), 2014, programa, veikianti realiu laiku, 16’06”.
23. Angie Keefer, Fontanas, 2014. Žaliavų ateities sandorių indeksai, videoprojekcija, permatomas holografinis ekranas, skaitmeniniai judesio efektai. Rinkoms kylant vanduo krinta žemyn; rinkoms krintant, kyla vanduo.
24. Dexter Sinister, Nebaigto kūrinio, 2014, du LED laikrodžiai, suprogramuoti rodyti laiką taip pat, kaip prieš metus jį rodė švieslentės Venecijos „Palasport“.

PDF


Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė
XII Baltijos trienalė

Padėkos
Valentina Pero
Artūras Paliulis
Francesca Bertolotti
Liudvikas Buklys
Jürgen Galli
Jurgis Griškevičius
Élodie Royer & Yoann Gourmel
Erika Lastovskytė
Gailė Pranckūnaitė

Rėmėjai
Lithuanian Council of Culture
Geola
Videoprojektai
Vilnius J. Tallat-Kelpša Conservatoire

Informaciniai rėmėjai
Lietuvos rytas
JCDecaux
7 meno dienos


„Dexter Sinister“ – tai dizainerių, leidėjų, menininkų ir rašytojų Stuarto Bailey (JK) ir Davido Reinfurto (JAV) duetas. Reinfurt baigė Šiaurės Karolinos ir Jeilio universitus JAV ir 2000 m. įkūrė dizaino studiją „O-R-G“. Beveik tuo pat metu Bailey, baigęs Rydingo universitetą Jungtinėje Karalystėje ir „Werkplaats Typografie“ studijas Nyderlanduose, tapo vienu iš žurnalo „Dot Dot Dot“ steigėjų.

„Dexter Sinister“ susiformavo 2006 m. iš paskatos rasti kitokį, ekonomišką, „just in time“ leidybos modelį, nei įprasta šiuolaikinėje konvejerinėje didelių apimčių spaudos pramonėje. Nuo tada šis pavadinimas ženklina tris sritis: 1) leidyklą, 2) knygyną/studiją Niujorke, Lower East Side ir 3) meno erdvėms skirtus, o dažnai – ten pat ir sukurtus kūrinius. Drauge su Angie Keefer duetas neseniai įkūrė dar vieną instituciją, „The Serving Library“.


www.dextersinister.org
www.servinglibrary.org


Iliustracija: Dexter Sinister, Nebaigto kūrinio, 2014–2013. Roberto Narkaus nuotrauka.



Dexter Sinister. Nebaigto kūriniO
Paroda, kurios eksponatai vienaip ar kitaip iškreipia laiko ir erdvės parametrus
2014.06.20–08.17

Atidarymas penktadienį, birželio 20 d. 18 val.

Kūriniai parodoje:

1. Kazimir Malevich, Seserys, 1910, aliejus ant drobės. Ačiū Rūtenei Merkliopaitei ir Perrine Bailleux.
2. Bruno Munari, Tetracono (Tetrakonusas), 1965, multiplis. Privati kolekcija. Kiekvienas konusas sukasi skirtingu greičiu ir visi drauge per 18 minučių pakeičia spalvą iš raudonos į žalią.
3. Alighiero e Boetti, Contatore (Skaitiklis), 1967, multiplis. Privati kolekcija.

5. Laikrodžio sistemos diagrama iš J.Jesperseno ir J.Fitz-Randolfo knygos „Nuo saulės iki atominių laikrodžių“, 1977, šilkografija ant sienos.
6. Muriel Cooper, Autoportretas su Polaroid SX-70, apie 1982, videokadras, atspaustas „Visible Language Workshop“ kursuose, MIT. Masačusetso Meno ir dizaino koledžo archyvas.
7. Stephen Willats, Pasaulis toks, koks yra, ir toks, koks galėtų būti, 2006, fotoatspaudas ant aliuminio. Menininko ir „Victoria Miro“ galerijos Londone nuosavybė.
8. Kazys Varnelis, Paskutinis šūvis, 2007–2008, aliejus ant drobės. Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcija.

9. Nuotrauka Ryano Ganderio multiplio Paralelinės kortos (standartinė kortų malka su kortų reikšmėmis atspaustomis abiejose kortų pusėse) instrukcijų reverse, 2009.
10. Dexter Sinister, Naivioji aibių teorija, 2009, band. atspaudas.
11. Dexter Sinister, Laikrodžio skenas 1200 dpi, 2010, atvirutė.
12. Dexter Sinister pagal Albrechtą Dürerį, Mirtis ir landsknechtas, 1510, reprodukuota „Bulletins of The Serving Library“ pirmojo numerio galiniame viršelyje 2011 m.

13. Dexter Sinister, MTDBT2F glifas, 2011, „Meta-The-Difference-Between-The-Two-Font“ šrifto raidžių sudėtinis atspaudas risografu.
14. Raimundas Malašauskas, Fotofinišas, 2011, holograma.
15. Dexter Sinister ir Erik Wysocan, „Wyoscan 0.5 Hz“ laikrodis, 2013, „Helmos“ perdirbtas „Casio“ laikrodis.
16. Dexter Sinister, „Wyoscan 0.5 Hz“ laikrodžio reklama, 2013, skaitmeninis atspaudas. Jasono Fulfordo nuotrauka.

17. Mikroschema, naudota perprogramuojant švieslentes „Palasport“ Venecijoje, Dexter Sinister kontribucija Kipro ir Lietuvos paviljonui „oO/Oo“ Venecijos bienalėje 2013 m.
18. Dexter Sinister, Nebaigto kūrinio, 2013. Roberto Narkaus nuotrauka iš Kipro ir Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje.
19. Dexter Sinister, Plakatas begalinei saulėgrįžai, 2013, 35 mm skaidrė, šviesa.
20. „Tikras veidrodis“, gamintojas – „True Mirror Company“, 2014.

21. Dexter Sinister, Letter & Spirit (Raidė ir dvasia) plakatas, 2014, šilkografinis atspaudas.
22. Dexter Sinister, Letter & Spirit (Raidė ir dvasia), 2014, programa, veikianti realiu laiku, 16’06”.
23. Angie Keefer, Fontanas, 2014. Žaliavų ateities sandorių indeksai, videoprojekcija, permatomas holografinis ekranas, skaitmeniniai judesio efektai. Rinkoms kylant vanduo krinta žemyn; rinkoms krintant, kyla vanduo.
24. Dexter Sinister, Nebaigto kūrinio, 2014, du LED laikrodžiai, suprogramuoti rodyti laiką taip pat, kaip prieš metus jį rodė švieslentės Venecijos „Palasport“.

PDF


Šeštadienį, birželio 21 d. 22:30 val.
„PaskutiniO dūžio“ – dvipusė PASKAITA-UŽKALBĖJIMAS,


kurį duetas „Dexter Sinister“ parašė specialiai tam, kad iškviestų prieš metus netyčia praleisto vakarėlio dvasią

Laukiame jūsų nuo 22:30 val.
Pradžia – LYGIAI 23 val.


Lygiai prieš metus kaip Lietuvos „garbės piliečiai“
Buvome pakviesti į parodą Venecijos bienalėje –
Jungtinį Kipro ir Lietuvos paviljoną, pavadintą „Oo“ arba „oO“,
Iš kurios pusės pažiūrėsi (iš kurios pusės pažiūrėsi).

Kuruojama Raimundo Malašausko, paroda vyko brutalistiniame
Monumentalių formų „Palasport“, sporto žaidynių komplekse,
Kurio pagrindinę – krepšinio – salę iš abiejų pusių supo,
Lyg kariuomenės flangai, aukštos betono tribūnos.

Tąkart sumanėme „užgrobti“ dvi skaitmenines švieslentes,
Žvelgiančias viena į kitą iš priešingų salės kraštų (nors niekada neaprėpiamų vienu žvilgsniu)
Ir paversti jas laikrodžiais, kurie rodytų laiką ne įprastais dešimtainiais skaičiais,
Bet vos dviem simboliais – didžiosiomis „O“ ir mažosiomis „o“.

Išsiuntėmė laišką su instrukcijomis švieslenčių gamintojui, kad šis
Pagamintų mikroschemą, kuri leistų pakeisti švieslenčių paskirtį
Ir suprogramuotų sistemą taip, kad ji rodytų šį sutrikusį laiką,
Ir pavadinome kūrinį „Nebaigto kūrinio“, kad galėtume jį tęsti...

PDF


Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė
XII Baltijos trienalė

Padėkos
Valentina Pero
Artūras Paliulis
Francesca Bertolotti
Liudvikas Buklys
Jürgen Galli
Jurgis Griškevičius
Élodie Royer & Yoann Gourmel
Erika Lastovskytė
Gailė Pranckūnaitė

Rėmėjai
Lithuanian Council of Culture
Geola
Videoprojektai
Vilnius J. Tallat-Kelpša Conservatoire

Informaciniai rėmėjai
Lietuvos rytas
JCDecaux
7 meno dienos
www.artnews.lt
www.echogonewrong.com


„Dexter Sinister“ – tai dizainerių, leidėjų, menininkų ir rašytojų Stuarto Bailey (JK) ir Davido Reinfurto (JAV) duetas. Reinfurt baigė Šiaurės Karolinos ir Jeilio universitus JAV ir 2000 m. įkūrė dizaino studiją „O-R-G“. Beveik tuo pat metu Bailey, baigęs Rydingo universitetą Jungtinėje Karalystėje ir „Werkplaats Typografie“ studijas Nyderlanduose, tapo vienu iš žurnalo „Dot Dot Dot“ steigėjų.

„Dexter Sinister“ susiformavo 2006 m. iš paskatos rasti kitokį, ekonomišką, „just in time“ leidybos modelį, nei įprasta šiuolaikinėje konvejerinėje didelių apimčių spaudos pramonėje. Nuo tada šis pavadinimas ženklina tris sritis: 1) leidyklą, 2) knygyną/studiją Niujorke, Lower East Side ir 3) meno erdvėms skirtus, o dažnai – ten pat ir sukurtus kūrinius. Drauge su Angie Keefer duetas neseniai įkūrė dar vieną instituciją, „The Serving Library“.


www.dextersinister.org
www.servinglibrary.org


Iliustracija: Dexter Sinister, Nebaigto kūrinio, 2014–2013. Roberto Narkaus nuotrauka.





Pirmieji XII Baltijos trienalės renginiai
2014.03.15–03.30

Kuratoriai: Aurimė Aleksandravičiūtė, Virginija Januškevičiūtė ir Jonas Žakaitis

Kodėl kai kurios idėjos yra nuoseklios ir suprantamos, bet nepadeda nieko nuveikti, o kitos – prieštaringos ir nederančios jokiame kontekste, bet pilnos energijos?

Jei, viena vertus, yra žinojimas ir visuomenė, tuomet kas yra kita vertus?

Kodėl, tarkim, visai skirtingi žmonės, mokslininkai ir namų šeimininkės kišo galvas į vieną ir tą pačią skylę paveikslėlyje su palmėmis?

ŠIAME pokalbyje Antanas Gerlikas užsimena apie tai, kad menas yra geras būdas įrodyti dalykus, kurių egzistavimo norėtum. Gali pasirodyti, kad ši mintis pernelyg pralaidi, tarsi ji galėtų reikšti ką tik nori, bet kažkas joje veikia. Galbūt meno kūriniai gali būti kuriami panašiu būdu kaip ir įvairūs instrumentai ar jutimo prietaisai? Tai yra: pradedant nuo modelio ar pavyzdžio, pasižiūrint, kaip pastarasis keičia aplinką, ir pagal tai modifikuojant patį pavyzdį. Galbūt taip darbuojantis ir judant nuo modelio prie aplinkos, nuo aplinkos prie patobulinimų ir t.t., po truputį nusistovi ir meno kūrinių, ir instrumentų poveikiai kartu su juos lydinčiais pojūčiais?

Regis, kad Antanas turėjo reikalų su visais šiais dalykais. Jo parodą kviečiame apžiūrėti ŠMC „viešbučio“ virtuvėje šeštadieniais ir sekmadieniais kovo 15–30 d. nuo 12 val. iki 20 val. Parodos lankymas nemokamas.

Kaip nueiti iki virtuvės galite sužinoti ŠMC bilietų kasoje. Kartais ten sutiksite ir Augustą Serapiną, kuris pasiūlys pasivaikščioti kartu.

Verta pamatyti ir pačią virtuvę. Makiažo spalva ją nudažė Laura Kaminskaitė, apšvietė ir išlenkė David Bernstein ir Sophia Holst; Viktorija Rybakova pagamino tabernakulį ar bažnyčią primenančią spintelę, o Alisa Ozerkina virtuvės baldus aprengė oda ir granitu.
Agata Erlacher virtuvėje surengs kelias vakarienes.

O šį sekmadienį visus kviečiame į pokalbį su Paulu Ellimanu apie Detroitą, paukščius ir raides. 18 val. ŠMC kino salėje. Šį renginį parėmė Britų taryba.


Paukščiai.

XII Baltijos trienalė tęsis iki 2015-ųjų pabaigos.




Kalendorius
Davido Senioro paskaita „Knygų šūsnys: leidyba kaip meno forma XX a. ir XXI a.“
„Liežuvio doktoratas“ („Tongue PhD“): Ievos Misevičiūtės solo pasirodymas
Danielio Gustavo Cramerio filmo „Saulės sistemos modelis“ seansai ŠMC kino salėje
„Muziejų naktis“ Šiuolaikinio meno centre
Menininkės Eglės Budvytytės videofilmų peržiūra kartu su autore
Kūnas, sąryšiai ir suvokimo matmenys. Kūrybinės dirbtuvės su Benoît Lachambre’u
Archyvas