Lt / En
Simon Dybbroe Møller. Viduramžiai
Kuratorius: Post Brothers
2018.09.07–2018.10.18
„Gyvenimo nuėjęs pusę kelio,
Aš atsidūriau miško tankmėje,
Pametęs tiesų pėdsaką takelio.“


– Dantė Aligjeris, Dieviškoji komedija, Pragaras, Pirmoji giesmė, 1320 (Aleksio Churgino vertimas)

Barbariškieji amžiai! Varganieji amžiai! Tamsieji amžiai! Niūrieji, vienuoliškieji, purvinieji amžiai! Populiariojoje istorijoje viduramžiai laikomi pagonybės, invazijų, prietarų, skurdo, ligų, prievartos, persikraustymų, netolerancijos, užkratų, neišmanymo ir regreso tūkstantmečiu. Laiku tarp kur kas svarbesnių laikotarpių, epocha, kai nevyko inovacijos ir sustojo progresas. Kaip ir šiuolaikinį žmogų užklumpantis vidutinio amžiaus negalavimas, viduramžiai buvo krizės metas. Dalykai tiesiog nesiklostė taip, kaip tikėtasi.

Simono Dybbroe Møllerio solo paroda ŠMC Vilniuje prasideda in medias res – dramos įkarštyje; tai ilgai menininko rengtas projektas. Jos pagrindinis kūrinys – videofilmas „Poetas, arba Kodėl nepasitiki atomais? Jie – visa ko pagrindas“ (2018) yra paskutinioji Dybbroe Møllerio trilogijos anachronizmo tema dalis, tad ši paroda žymi trilogijos kulminaciją. Trilogiją sudaro trys videofilmai apie iš pažiūros nesugretinamus, tačiau itin konkrečius objektus arba būtybes – tokius, kurie vėluoja, priklauso praeičiai, tačiau, pasirodydami dabartyje, sukelia sumaištį laike. Jie yra evoliucijos, kurios kadaise buvo tikėtasi, produktai. Pirmasis filmas „Animate V“ (2012) pasakoja apie automobilį „Renault Avantime“ – daugiau nei prieš šimtmetį avangardinei šeimai sukurtą grubų kupė ir furgono hibridą. Antrasis filmas pavadinimu „Cormorous“ (2016) skirtas kormoranui, paukščiui, kuris dažnai laikomas keistu evoliucijos atavizmu. Ciklą užbaigiančio videofilmo „Poetas“ centre – žymus danų rašytojas Peteris Laugesenas. Poetas, skaitantis per pastaruosius keturiasdešimt metų parašytus savo tekstus, filme priešpastatomas kompiuteriu sugeneruotoms scenoms, kuriose vaiduokliškos lazdelės muša būgnus. Avangardo poetas čia tampa daiktu, anachronizmu – jis kartu ir kelia pavydą, ir atrodo dinozauriškas. Laisvas ir nesuterštas neoliberalizmo, atsijungęs nuo tinklo ir atitrūkęs nuo aplinkos, greičiau archetipas nei žmogus.

„Poetą“ supa grupė be galo keistų objektų neįprastose, tačiau atpažįstamai kebliose padėtyse. Žarnyną primenantis prakiuręs variklis, besiilsintis ant karališko dydžio putplasčio pjedestalo. Išsekęs primityvus robotas, bėgantis sulėtintu žingsniu. Liūdnas ir susigėdęs garsiakalbis, prikrautas maisto produktų, kartojantis savo urzgiantį repertuarą ir kažką vis svarstantis. Šie vieniši protagonistai Simono Dybbroe Møllerio parodoje bėga, staugia, skaito ir laukia. Visi kartu jie kuria niūrią tarpinę erdvę, kurioje daiktai prakiūra ir lūžta, kurioje mandagumas ir tobulumas negrabiai šokia su vulgarumu. Čia nerangi ir drumsta masė niūrinėja tarsi skaistykloje, nuvarginta suvokimo, kad ji yra tarp, ir kad toliau – tik žemyn.

LED ekrane matyti rimtu žvilgsniu į kamerą žvelgiantis paauglys. Rankose jis laiko gitarą, o jo skruostais rieda ašaros. Tačiau ta gitara – ar jis moka ja groti? Šis jaunasis kultūros gamintojas savo mėgdžiojimo maniera panašus į kūdikį su pinta alaus arba kūdikį už vairo, ir mums primena, kad sudėtinga ir kruopščiai puoselėjama sistema, kurioje mes sukamės, turi išorę. „Jaunasis kultūros gamintojas“ (2018) kalba apie tai, kaip viskas aplink mus painu pusiaukelėje tarp kūdikystės ir gilios senatvės. Sveiki atvykę į viduramžius!


Simonas Dybbroe Mølleris gimė 1976 m. Orhuso mieste, Danijoje, šiuo metu gyvena Berlyne. Savo kūryboje Dybbroe Mølleris tiria ir formuluoja medijų raidos kaitą, klausdamas, koks jausmas būti griuvinėjančiais ir klupinėjančiais kūnais šiame pasaulyje, kaip mes keičiame medijas ir kaip medijos keičia mus, bei tikrina santykį tarp esminių jutiminių savybių ir bendravimo evoliucijos. Simonas Dybbroe Mølleris yra surengęs personalines parodas Romos Giuliani fonde, San Paulo kunsthalėje, Vienos „21er Haus“ muziejuje, Hanoverio ir Frankfurto meno draugijose („Kunstverein Hannover“, „Frankfurter Kunsverein“), „West London Projects“, Tuno meno muziejuje Šveicarijoje, Orhuso meno centre Danijoje, Mičigano universiteto meno muziejuje JAV bei kitose meno erdvėse. Jo darbai eksponuoti 5-ojoje Maskvos bienalėje, 2-ojoje Turino trienalėje, 9-ojoje Berlyno bienalėje, taip pat grupinėse parodose Detroito šiuolaikinio meno muziejuje, Berlyno KW šiuolaikinio meno institute, Paryžiaus „Palais de Tokyo“, San Francisko Wattis šiuolaikinio meno institute, Kelno Liudviko muziejuje, Londono Barbikane, Turino modernaus meno galerijoje, Kopenhagos nacionalinėje meno galerijoje, Frankfurto modernaus meno muziejuje, Dublino Airijos modernaus meno muziejuje, Paryžiaus Pompidu centre, Berlyno „Hamburger Bahnhof“ muziejuje ir Miuncheno meno draugijoje („Kunstverein München“).


Kuratorius: Post Brothers
Dizaineris: Vytautas Volbekas
Parodos pristatymą Vilniuje koordinuoja Virginija Januškevičiūtė ir Asta Vaičiulytė
Projektą remia: Danų kultūros agentūra ir Lietuvos kultūros taryba

Vaizdas: Simon Dybbroe Møller, „Jaunasis kultūros gamintojas“, 2018, pirminė medžiaga
Kalendorius
CA Conrado knygos-pratimų sąsiuvinio „Mapping Dimensions 27“ sutiktuvių piknikas
Nemokama 13-osios Baltijos trienalės edukacinė programa vaikams ir jaunimui.
JCDecaux premija 2018: pristatomi artėjančios parodos dalyviai
Susitikimas ir skaitymai su poete Hera Lindsay Bird
Kino klubas „Plateau“: Dominico Gagnono „Iš Šiaurės“ (2016)
FUEGO (skirta erotinei dramai). Ioannos Gerakidi skaitymo performansas
Archyvas